Praėjo dvi savaitės po “Vilniaus taurės” varžybų, o mes ir vėl skubame prie upės, lyg ir per dažnai, bet šis susitikimas labai laukiamas, viskas suplanuota jau prieš keletą savaičių.
Penktadienis, pajudu iš Vilniaus, kelias iki Perlojos nėra labai ilgas, bet skubu, čia jau ketvirti metai iš eilės vakarosime prie Merkio, rytoj “Merkio taurės” varžybos. Kelias pažįstamas, tad galima pasidairyti, visgi gražus Dzūkijos kraštas. Pravažiavęs senąją Varėną, sulaukiu Jono skambučio-sutartoje vietoje aš būsiu nebe pirmas, manęs jau laukia.
Valdas ir Jonas jau susidėję meškeres, reikia žuvies žuvienei. Neilga kalba, skubame prie vandens, saulė krypsta vakarop. Su didižiule viltimi įbrendu į pirmosios rėvos vandenis, ta pati viltis mane ir skandino, bėga minutės, o jokio kibimo. Galiausiai mažiukas kiršliukas suteikia įkvėpimo, bet jo tėveliai ignoruoja mano siūlomas muses. Jono rezultatai kiek geresni, bet deja taip pat plaukioja vandenyje-nusipurte.
Ir šį kartą situaciją gelbėja aukšlės, nesunkiai per keletą minučių sugavau jų aštuones, tikrai užteks, dabar reikia pasirūpinti ugnele, nei vienas nerūkome-ugnies nėra!!! Patraukiu vietinių gyventojų link, čia linksma kompanija ne tik degtukų duoda, bet ir prisijungti pasiūlo, kviečia nakčiai, didžiausia aktyvistė šimtametė bobutė. Na, gal ne…
Grįžta Jonas su Valdu, jų krepšiai tušti, tačiau jaudintis tikrai nėra ko, žuvienė bus. Su Valdu partempiame nukirstos eglės pusę, visa-buvo ne mūsų jėgoms. Malkų yra, žuvis jau puode, viskas yra taip, kaip turi būti. Taip bevirdami, po to besimėgaudami žuviene sulaukiame tamsos, šnekoms nėra galo...
Atsikelėme dar prieš suskambant žadintuvams, reikia laiku atvykti į varžybų vietą. Nusiprausiame, pasistipriname ir į kelią. Lyg tyčia fotoaparatas parodo, kad akumuliatoriai išsikrovė. Skubu Perlojon, parduotuvė prie centrinės aikštės mane išgelbėjo.
Puvočiai pasitinka dalyvių gausa, atvykusių tikrai daugiau nei praėjusiais metais: “Flyfishing.lt” klubo nariai, kauniečiai, keletas Alytaus atstovų. Daugumą sudaro varžybas organizuojančio klubo “Merkys” nariai. Registruojasi 29-i varžybų dalyviai, gaila bet pagal varžybų nuostatus ne visiems leidžiama bristi Merkio vandenin. Jonas Remeikis atstovauja varžybų organizatorius, pakeisdamas Slovakijon įšvykusį “Merkio” klubo prezidentą Praną Gudyną, pasveikina susirinkusius, perskaito varžybų taisykles. Startas 11.30. Turime bent dvidešimt minučių pasiruošti. Atėjus laikui visi pabyra link vandens, kas patraukia aukštyn, kas pasroviui, šiandien leidžiama į žūklės vietą vykti automobiliu, tai naujovė šių varžybų istorijoje, ja netrunka pasinaudoti bent penketas dalyvių.
Aš patraukiu žemyn. Ten, kur baigiasi miestelis, yra vieta, kurioje tikrai žinau esant žuvies. Labai karšta, ėjimas įlindus į PVC brydkelnes nepakenčiamas, greičiau į vandenį, ten bus galima atsivėsinti. Mintį, kad reikia kitokių, kvėpuojančių kelnių braidymui, užsirašau atmintyje.
Pasiekęs numatyta vietą, surandu dieduką įmerkusį keturias dugnines, to dar Merkyje nemačiau. Praeinu nepastebėtas, pasiekiu numatytą vietą Merkyje, duobę ties didžiuliu akmeniu. Prisirišu mylimas museles ir po keletos metimų ištraukiu kiršlioką, ištraukęs net nematuoju, tikrai nebus trisdešimties, net dvidešimt devynių centimetrų nebus. Atkabinu ir paleidžiu. Taip greitai sugavęs žuvį maniau, kad sugausiu ir daugiau, tačiau vienintelis strepetys vėliau atgulė mano krepšin, aukšlių negaudžiau specialiai,o kiršliai nekibo.
Po poros valandų sumaniau aplankyti vietas auksčiau stovyklavietės, perėjau miestelį, tiltą per Grūdą, nusileidau prie Merkio, o čia kiekvienoje geresnėje vietoje po museliautoją, nieko gero nebus, einu dar aukščiau. Pakeliui sutinku Volodią, jis jau turi imamą kiršlioką-pretendentas į prizininkus, ši mintis manęs neapgavo. Kildamas aukštyn sutikau Paulių, Aleksandrą, Keistutį… Visi turėjo kibimų, bet rezultatai…
Man šios gražios rėvos taip pat neatidavė savo augintinių, dar likus visai akademinei valandai iki duoto laiko pabaigos, patraukiu į stovyklą. Jonas jau sėdi pavėsinėje prie svarstyklių, sumuoja pirmuosius rezultatus. Pirmasis, Rimvydo Adomaičio kiršlys puikuojasi ant mėlyno svarstyklių padėklo. Pasveriamas ir mano strepetys, vos keturiasdešimt gramų-keturi taškai. Šarūnas Klegeris atneša aštuoniolika žuveliokų, kiekis pakankamas, kad pretenduoti į prizinę vietą. Dabar reikia sulaukti Volodios Adelšino, gal per praėjusias dvi valandas jis dar ką nors sugavo, taip ir buvo, tačiau visi anot jo “nelegalai”. Pasvertas kiršlys keletu taškų lenkia Rimvydo rezultatą-taurės laimėtojas aiškus.(Rezultatai)
Merkio klubo viceprezidentui Jonui Remeikiui tenka garbė paskelbti nugalėtojus, įteikti jiems pelnytus prizus. Volodia pastebimai džiaugiasi iškovota “Merkio” taure, pastaroji greitai pripildoma gaivinančio alaus-formuojasi tradicija.
Varžybos baigėsi, apmaudu, viskas taip greitai praeina. Ekipažas po ekipažo išvyksta, man taip pat laikas namolio, labai norisi grįžus suspėti pasmaguriauti pakeliui pirktomis voveraitėmis.
Iki, rugpjūčio 20-a diena ateis labai greitai.
Giedrius Kaftanikas
