Nepaisant visų gamtinių kataklizmų, tokių kaip nematytas potvynis Merkio upėje, Lietuvos XX-asis žūklės museline meškere čempionatas visgi įvyko. Nors šis renginys buvo perkeltas dviem savaitėm, tai nesutrukdė muselininkams gausiai susirinkti šalia Puvočių kaimo Dzūkijos nacionaliniame parke.
Rugsėjo 3 dienos rytą į jau seniai tapusią tradicine žvejybinių renginių pievą pradėjo rinktis dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų. Iki registracijos dar visa valanda, o jau pilna žmonių. Ką gi – smagu. Tikrai nesitikėjau, kad dalyviai pradės rinktis taip anksti. Nemaža jų dalis atvyko su šeimomis. Žvejai sveikinasi vieni su kitais, traukia meškeres iš dėklų ir testuoja jas pievoje, aptarinėdami jų privalumus ar trūkumus arba tiesiog mėgaujasi bendravimu, kurio pagrindinė tema – žvejyba museline meškere kaip Lietuvoje, taip ir svetur. Šiemet čempionate buvo matyti daug naujų ir jaunų veidų, kas rodo, kad žūklė museline kasmet vis labiau populiarėja. Dešimtą valandą prasideda registracija. Jos metu varžybų dalyviams dalyjami klubo išleisti proginiai ženkliukai, skirti jubiliejiniam XX-ajam čempionatui, bei fotonuotraukos iš XIX-ojo, jose įamžinti pernai vykusio čempionato nugalėtojai ir dalyviai.
Po registracijos išaiškėjo, šiemet turime 61 dalyvį, iš kurių 48 sudarė 16 komandų. Vieni jų atstovavo miestus, kiti klubus, treti ir tą ir kitą. Iš viso sulaukėm žvejų iš septynių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Alytaus, Jonavos, Mažeikių, Šiaulių ir Klaipėdos. Bei iš dviejų klubų: sportinės ir mėgėjiškos žūklės museline meškere klubo “flyfishing.lt” ir žūklės klubo “Merkys”. Trylika dalyvių rungėsi tik individualioje įskaitoje. Į renginį atvyko nemažai svečių, tiesiog pasižiūrėti ir pabendrauti, bei žvejybinė žiniasklaida: Kęstutis Zanevičius ir 5 kanalo laida “Žvejo biblija” kartu su Jonu Bačinsku.
Šiek tiek prieš dvyliktą valandą startavo atidarymo ceremonija, kurią žūklės klubo “Merkys” prezidentas Pranas Gudynas pradėjo Romualdo Knyvos atminimo pagerbimu, kuris savo laiku labai daug prisidėjo prie muselinės žūklės čempionatų rengimo. Vėliau klubo viceprezidentas Jonas Remeikis pristatė XX-ojo čempionato oficialius rėmėjus, o varžybų vyr.teisėjas Edmundas Gaigalas (ž/k “Merkys”) paskelbė pagrindinius taisyklių punktus ir pranėšė dalyvių starto numerius.
Trisdešimt minučių po pusiaudienio teisėjas išleido pirmą dalyvį į varžybų “trasą” – Merkio upę. Prognozės, kad Merkio vanduo bus netinkamas žūklei net ir po trijų savaičių po potvynio, nepasitvirtino. Vanduo aišku nebuvo labai geras: kilstelėjęs kokius 15-20 centimetrų virš įprastinės rugpjūčio-rugsėjo vandens lygio normos, nebuvo ir visiškai skaidrus, bet pilnai žvejojamas. Pagal penkiabalę sistemą drąsiai jį įvertinčiau 3 balais. Žiūrint į tokį vandenį atsirado pagrįstų įtarimų, kad su įskaitiniais tauriųjų žuvų laimikiais gali būti problematiška. Ir neduok Dieve, teisėjui bus pateiktos tik aukšlės su strepečiais, kaip atsitiko per 2004-ųjų metų “Merkio Taurės” varžybas. Tad regint drumstelėjusius Merkio vandenis aš visgi šiek tiek pergyvenau, ar bus kam įteikti visus įsteigtus medalius, taurę ir rėmėjų prizus.
Bet iš kitos pusės, žvejojant tokiame vandenyje dalyviai turėjo parodyti visą savo meistriškumą, norint pagauti kiek didesnę žuvį. Taip pat tokios nepalankios hidrologinės sąlygos išlygino dalyvių galimybes, kadangi norintys treniruotis prieš čempionatą tikrai susidūrė su labai prastu vandeniu. Vanduo Merkyje po potvynio gerėjo palaipsniui ir žvejybinės sąlygos kito kasdien, tad žvejyba ketvirtadienį prieš varžybas tikrai ryškiai skyrėsi nuo žvejybos varžybų dieną.
Ir dar šiokios tokios aktualijos. Jau nemažai metų žūklės klubas “Merkys” susiduria su reiškiniu: vieno iš Lietuvos miestų muselininkai daro savo žvejybinį renginį savaitę prieš klubo organizuojamas varžybas, kas mano manymu nevisai garbinga už savaites atvyksiančių į kitas varžybas kolegų atžvilgiu. Tiesiog susidaro toks įspūdis, kad kai kurie žvejai tiesiog treniruojasi prieš kitą renginį ir dar padaro iš to sau atrakciją. O tai manau įtakoja ir sekančių varžybų bendrus pagavimo rezultatus bei suteikia to miesto komandoms papildomų privalumų prieš kitus varžybų dalyvius. Šiemet vykęs potvynis tam sutrugdė, bet ateityje būtų labai malonu, kad šis klausimas daugiau nebekiltu. Elkimės pagarbiau – mes gi muselininkai!
Taigi grįžtu prie varžybų. Nuvykęs prie upės ir pabendravęs su keliais dalyviais supratau: gerai kimba maži kiršliukai bei pagaunamos aukšlės su strepečiais. Didesni kiršliai kimba vangiai. Ką gi, lauksim finišuojančių žvejų ir tada galima bus aiškiau matyti situaciją. Vienas pirmųjų pasirodo Egidijus Ulčickas su įskaitiniu kiršliu. Pradžia yra. Neužilgo prie teisėjo stalo pradėda rinktis ir kiti dalyviai; sugautų žuvų skaičius irgi auga. Galimą paimti kiršlių normą pristato tik vienas dalyvis. Dar du dalyviai sugebėjo pagauti po du kiršlius. Didžiausią žuvį, trisdešimt aštuonių centimetrų ilgio ir 420 gramų svorio kiršlį pagavo Kazimieras Bilvinas. Jo laimikiui skirta atskira trumputėlė istorija.
Pradžiai, kiršlys buvo sugautas Merkyje prie Grūdos upelio žiočių. Kiek mačiau, tai ten žvejojo ir bandė laimę tikrai ne vienas ir ne du varžybų dalyviai, o turbūt geras dešimtis. Bet niekas iš jų taip ir nepagavo šio gražuolio! Kas dar kartą įrodo: neužtenka nubėgti pirmam į gerą vietą, reikia dar ir mokėti žvejoti. Vėliau paaiškėjo, kad prieš užkimbant ant Kazimiero meškerės, šis kiršlys taip pat aršiai domėjosi (t.y. kibo) Giedriaus Kaftaniko bei Prano Gudyno siūlomom muselėm. Bet su jais jis nerado, matyt, bendros kalbos, tad neužilgo puikiai susišnekėjęs su Kazimieru Bilvinu nukeliavo į jo krepšį. Tai tiek apie didžiausią čempionato kiršlį. Grįžtu prie vyr.teisėjo stalo.
O čia jau Jonas Bačinskas kalbina varžybų vyr.teisėją Edmundą Gaigalą. Dar kartą žvilgteliu į stalą, kur sudedamos finišavusių dalyvių sužvejotos žuvys ir man jau akivaizdu – prizus tikrai bus kam įteikti. Būsimi jų savininkai prisiregistravę pas vyr.teisėją suskuba išsinerti iš braidymo aprangos ir persirengti. Artėja paskutinės finišo minutės ir pasirodo likusieji dalyviai. Šiemet niekas nevėluoja, tad Edmundas iš karto pasineria į galutinius skaičiavimus, o aš einu ruoštis apdovanojimams.
Septintą valandą prasidėda apdovanojimo ceremonija. Vyr.teisėjas paskelbia, kad nepaisant nepergeriausio Merkio vandens, dalyviai sugebėjo sužvejoti 16 kiršlių. O tai parodo, kad žvejų meistriškumas tikrai auga, nes ankščiau buvo laikoma, kad žvejyba tokiame vandenyje menkai įmanoma.
Šiemet muselininkai rungėsi kaip individualiai, taip ir komandomis. Iš pradžių skelbiami rezultatai individualioje įskaitoje: pradedama nuo šeštos vietos. Taigi šeštą vietą užėmė Mindaugas Ratavičius (Vilnius, ž/k “Merkys”) sugavęs 32 centimetrų bei 270 gramų svorio kiršlį ir surinkęs 116 taškų. Penktą vietą užemė Egidijus Ulčickas iš Vilniaus, jo sužvejotas kiršlys buvo 30 centimetrų ir 220 gramų svorio plius 190 gramų baltos žuvies. Iš viso 126 taškai. Ketvirtą vietą užėmė Paulius Karalis (Vilnius, ž/k “Merkys”), sugavęs du kiršlius: 30 ir 31 centimetro, bendras svoris 420 gramų. Šios dvi žuvys atnešė jam 172 taškus.
Trečią vietą ( surinkęs 200 taškų) užėmė Kazimieras Bilvinas iš Kauno, sugavęs, kaip jau aukščiau minėjau 38 centimetrų ir 420g svorio kiršlį. Vyr.teisėjas įteikia K.Bilvinui bronzos medalį ir trečiosios vietos diplomą, o aš perduodu UAB “Romada” įsteigtą prizą – firmos “Partridge of Redditch” Dry and delicate muselinį valą ir “SCIERRA” kepuraitę .
Antrą vietą (244 taškai) atiteko Aleksandrui Šidlovskiui (Vilnius, ž/k “Merkys”) už du sugautus kiršlius: 32 ir 35 centimetrų ilgio ir 540 gramų bendro svorio. Sidabro medalis keliauja ant jo kaklo, įteikiamas diplomas. Antros vietos laimėtojui UAB ”Normark” įsteigė “Shimano” Ultegra muselinę ritę, o internetinė parduotuvė www.flyshop.lt padovanojo puikų muselinį valą - “Lee Wullf” Triangle Taper. , plius “SCIERRA” kepuraitė.
Pirmą vietą garbingai iškovojo žūklės klubo “Merkys” prezidentas Pranas Gudynas, kuris ir toliau išlieka daugelio čempionatų prizininkų sąrašuose jau antrą dešimtmetį. Jo sugauti trys kiršliai - vienas 32 centimetrų bei du po 33 centimetrus iš viso svėrė 750 gramų ir atnėšė jam 332 taškus bei neginčytino varžybų lyderio statusą. Be aukso medalio ir diplomo, Lietuvos XX-ojo žūklės museline meškere čempionato nugalėtojui buvo įteikta “SCIERRA” HM2 devynių pėdų, šeštos klasės muselinė meškerė ir “SCIERRA” kepurėlė . Prizus įsteigė plačiai Europoje žinoma ir stiprias pozicijas Lietuvoje užimanti kompanija “SCIERRA” ir jų atstovas Lietuvoje - UAB “Albatros prekyba”.
Komandinėje įskaitoje vietos pasiskirstė tokiu eiliškumu:
VI vieta (88 taškai) – Kauno II-oji komanda (T.Davidonis, K.Vaškys, A.Jasutis). Ši vieta jiems atiteko deka Tomo Davidonio, sugavusio 31 centimetro ir 210 gramų kiršlį.
V vieta (100 taškų) – flyfishing.lt III-oji komanda (K.Alminas, G.Girončikas, D.Girončikas). Penktą vietą šiai komandai lemiantį kiršlį sugavo Daivas Girončikas: 32 centimetrai ir 230 gramų svorio.
IV vieta (208 taškai) – Klaipėdos I-oji komanda (A.Jakštas, V.Kuliešius, A.Vanagas). Prie šio laimėjimo prisidėjo du komandos dalyviai: A.Jakštas pagavo 32 centimetrų ir 230 gramų kiršlį, ir A.Vanagas sužvejojo 31 centimetro ir taip pat 230 gramų kiršlį.
III vieta (310 taškų) – Vilniaus III-oji komanda (P.Karalis, M.Ratavičius, J.Remeikis), atstovaujanti žūklės klubą “Merkys”. Paulius Karalis pagavo du kiršlius: 30 ir 31 centimetro, bendru svoriu 420 gramų. Mindaugas Ratavičius pagavo 32 centimetrų ir 270 gramų kiršlį. “Merkio” klubo viceprezidentas Jonas Remeikis sužvejojo 110 gramų baltos žuvies. Darnus komandos darbas bei pasirinkta tam tikra taktika leido jai užimti trečią vietą .
Atžvejojęs beveik tris valandas ir pamatęs, kad su imamais kiršliais sekasi prastai, Jonas bandė sužvejoti kuo daugiau baltos žuvies. Toks taktinis elgesys turėjo atnešti komandai bent kokią vietą (t.y. ne nulinę, kas atsitiko su kai kuriomis kitomis komandomis ), jei likusiems jos dalyviams taip pat nepavyktu pagauti kiršlių. Paulius gi su Mindaugu nusprendė, kad jie nesiblaškys po visą žvejybinį ruožą, o pasirinks kokią tolimą nuo starto vietos upės atkarpėlę ir sistemingai ją “šukuos” bekeisdami museles. Taigi jie nužingsniavo žemiau Skroblaus žiočių. Kelias pėstute ten ir atgal užima beveik dvi valandas, tad žvejoti jiems teko tik tris valandas iš penkių galimų. Per tą laiką buvo tikslingai apgaudytas ne didesnis nei 150 metrų ruoželis. Pauliui su Mindaugu jo pilnai užteko, kad patekti į prizininkų gretas. Beje, be trijų sugautų įskaitinių žuvų, dar dvejų užkibusių kiršlių jiems nepasisekė ištraukti. Visi kiršliai užkibo ant vieno modelio muselės.
Komandai įteikiami medaliai ir diplomai, bei UAB “Aisės žūklė” įsteigti prizai kiekvienam komandos nariui: medžiagų muselėms rišti rinkiniai ir “Meškeriotojas” žurnalai.
II-a vieta (408 taškai) – Kauno I-oji komanda (K.Bilvinas, A.Prapuolenis, A.Grigaitis). Šioje komandoje kiršlius pagavo visi trys dalyviai: Kazimieras Bilvinas – 38 centimetrų ir 420 gramų, Arvydas Prapuolenis – 33 centimetrų ir 240 gramų, Alvydas Grigaitis – 32 centimetrų ir 230 gramų svorio. Į varžybų pabaigą pagautas K.Bilvino kiršlys stumtelėjo “Merkio” klubo (Vilniaus III-ąją) komandą iš antros vietos į trečią ir išstūmė Klaipėdos I-ąją komandą iš trečios vietos į ketvirtą. Taigi šis rekordinis varžybų kiršlys leido Kauno I-ąjai komandai atsidurti tarp nugalėtojų ir nulėmė kitų dviejų komandų vietas.
Be medalių ir diplomų komandai atitenka UAB “Destinata” įsteigtas sertifikatas, suteikiantis teisę į žvejybinę-pramoginę iškylą kateriu “Baltaragis” Kuršių mariose arba Baltijos jūroje bei po žurnalo “Meškeriotojas” numerį.
I-a vieta (576 taškai) – jungtinė Alytaus-Vilniaus komanda (P.Gudynas, A.Šidlovskis, M.Šidlovskis), atstovaujanti žūklės klubą “Merkys”. Pirmų dviejų dalyvių rezultatai plačiau aprašyti individualios įskaitos apžvalgoje, tad daug nesikartosiu. Norėčiau tik pabrėžti, kad Pranas Gudynas vienintelis šiose varžybose sugebėjo pagauti visą taisyklių leidžiamą kiršlių normą - tris vienetus. Marius Šidlovskis šį kartą grįžo tusčiomis. Iš viso komanda pagavo penkis kiršlius (32, 32, 33, 33 ir 35 centimetrų), kurie bendrai svėrė 1-ą kilogramą 290 gramų.
Šią komandą už pirmos vietos laimėjimą dosniai apdovanojo V.Karlos įmonė “Rovana”. Pranui Gudynui atiteko “Hardy” Ultralite DT6F muselinis valas. Kaip tik prie individualioje įskaitoje laimėtos šeštos klasės “SCIERRA HM2” meškerės! Aleksandrui Šidlovskiui atiteko “Hardy” Trout Distance W F5F muselinis valas. Marius Šidlovskis gavo anglų firmos “Wheatley” dailią dežutę muselėm laikyti. Taip pat komandos nariams buvo įteikta po “SCIERRA” kepurėlę ir po “Meškeriotojo” žurnalą bei savaime aišku - medaliai ir diplomai.
Taurė už didžiausią varžybų žuvį atiteko Kazimierui Bilvinui . Pasikartosiu – jo kiršlys svėrė 420 gramų ir buvo 38 centimetro ilgio. V.Karlos įmonė “Rovana” jam padovanojo proginę “Wheatley” firmos dežutę su kiršlio atvaizdu. Šiose varžybuose K.Bilvinas pasireiškė net trijose nominacijose: didžiausia žuvis, III asmeninė vieta ir II komandinė. Sveikinimai!
Beje, norinčius susipažinti su išsamesniais varžybų dalyvių reitingais kviečiame apsilankyti žūklės klubo “Merkys” internetiniame puslapyje - www.merkys.lt . (Rezultatai)
Po visų apdovanojimų, žūklės klubo “Merkys” prezidentas bei absoliutus čempionato nugalėtojas Pranas Gudynas ( I asmeninė ir I komandinė vieta) įteikė proginę padėkos taurę. Lietuvos XX-ojo žūklės museline meškere čempionato Vyriausiajam teisėjui Edmundui Gaigalui už jo daugiametį indelį į visus be išimties (dvi dešimtis) čempionatus!
Toliau buvo įteikinėjami padėkos raštai rėmėjams: kol tai vyko, prie manęs priejo Henrikas Vaigauskas ir priminė, jog aš pamiršau įteikti jo pieštą ir dovanotą karikatūrą " muselininkas" pirmos vietos nugalėtojui. Lekiu prie automobilio ir bėgdamas grįžtu į liniuotę. Paveikslas mano rankose, ir baigus prezidentui dėkoti rėmėjams įteikiu jį Pranui Gudynui.
Ką gi, Lietuvos XX-asis žūklės museline meškere čempionatas paskelbtas uždarytu ir dalyviai po truputį pradeda skirstytis, sudarydami mažesnius bendravimo ratelius: vieni aptarinėja varžybų rezultatus bei prizus, kiti vaišinasi ir vaišina draugus alumi. G.Zaksas siūlo Jonui Bačinskui paragauti Žemaitijos etnografinio gėrimo kuris, kaip girdėjau buvo tvarkingai pilstomas iš gražaus trilitrinio stiklainio-sloiko ir tikrai viršijo Mendelejevo nustatytas ribas. Raimondas Kutra leido “Žvejo biblijos” kamerai apžvelgti jo muselių kolekciją. Girdėjosi linksmas susirinkusių iš įvairių Lietuvos miestų bendraujančių žmonių šurmulys. Dalis meškeriotojų, kurių žvejybinis azartas vis dar neišblėso, patraukė Merkin toliau gundyti raibapelekius kiršlius, o likę vakaroti žvejai iš sugautų kiršlių, strepečių su aukšlėmis išvirė gardžią žuvienę, kurios dvi porcijos teko ir man paskanauti.
Žūklės klubo “Merkys” vardu dėkoju Lietuvos XX-ojo žūklės museline meškere čempionato rėmėjams įsteigusiems vertingus prizus: kompanijai “SCIERRA” ir jų atstovams Lietuvoje UAB “Albatros prekyba”, V.Karlos įmonei “Rovana” ir asmeniškai Vidmantui Karlai, “Shimano” atstovams Lietuvoje UAB “Normark”, internetinei parduotuvei muselininkams www.flyshop.lt ir asmeniškai Šarūnui Klėgeriui, UAB “Romada”, UAB “Aisės žūklė” ir asmeniškai Audriui Jakštui, UAB “Destinata” savininkui Mariui Butkevičiui. Taip pat Lietuvos sportinės žūklės federacijai ir jos prezidentui Albinui Rapkevičiui už puikius medalius, UAB “MSMS reklama” ir Pauliui Karaliui bei dizainerei Jurgai....... . už proginius diplomus, asmeniškai Viačeslavui Osinovskiui už patarimus dėl žvejybinių varžybų rengimo, Henrikui Vaigauskui už jo nepakartojamai šmaikščią muselinko karikatūrą, Edmundui Gaigalui už kaip visada stropų ir sąžiningą teisėjavimą, Mindaugui Ratavičiui už suteiktą profesionalią fotografavimo įrangą, savo merginai Mildai Morkūnaitei už čempionato fotografavimą visoje jo eigoje, 5-to kanalo laidos “Žvejo biblija” vėdėjui Jonui Bačinskui bei informaciniams rėmėjams – www.flyfishing.lt bei žurnalui “Meškeriotojas” ir jo redaktoriui Audriui Blinstrubui.
AČIŪ Jums! Be Jūsų paramos ir darbų šis čempionatas nebūtų toks smagus ir spalvingas.
Taip pat dėkoju žūklės klubo “Merkys” tarybai ir klubiečiams bei puslapio www.merkys.lt administratoriui Giedriui Kaftanikui už kantrybę ilgais klubiniais trečiadienių vakarais, skirtais čempionatui rengti .
Vladimir Adelšin
Žūklės klubas “Merkys”
