Istorija

Muselinės žūklės ištakos Lietuvoje

Dėl XX amžiuje vykusių karų ir revoliucijų daug informacijos apie mūsų šalies kultūrinį gyvenimą yra negrįžtamai prarasta. Todėl pasakyti, kas buvo meškeriojimo dirbtinėmis muselėmis pradininkas Lietuvoje, dabar yra labai sunku. Dalis meškeriojimo srities žinovų mano, kad juo galėjo būti museliavimą, kartu su kitais pramoginės žūklės būdais, propagavęs žymus ichtiologas ir bitininkas Mykolas Girdvainis (1841–1925), įsteigęs apie 350 žuvininkystės objektų Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.

Kalbama, kad tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų Lietuvos upėse mėgo museliauti kai kurie Lietuvoje rezidavę užsienio diplomatai. Tarp lietuvių tuo metu museliavimas nebuvo populiarus. Susidomėjimas žvejyba museline meškere išaugo po Antrojo pasaulinio karo, kai į Lietuvą grįžo po svečias šalis išblaškyti lietuviai. Museliavimo populiarumą dar padidino į Lietuvą atvykę rusų inžinieriai bei tarnautojai. Kai kurie iš jų mokėjo pasigaminti primityvius bambukinius museliavimui tinkamus meškerykočius, nusipinti ir įvairiomis priemonėmis impregnuoti muselinius valus, susirišti paprastas, bet gana efektyvias dirbtines museles. Tuomet museliavimu trumpą laiką domėjosi netgi keletas įtakingų Komunistų partijos veikėjų.

Nuo Muselininkų sekcijos iki Muselininkų būrelio

Pirmoji organizacija Lietuvoje, jungusi meškeriotojus muselininkus, buvo Muselininkų sekcija, įkurta prie Medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) 1974 metais (šiuo metu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija). Jai vadovavo Alfonsas Kasulaitis, didelis museliavimo entuziastas ir puoselėtojas. Tuomet savadarbius museliavimo įrankius palaipsniui pradėjo keisti Vakarų šalyse pramoniniu būdu pagaminti žūklės įrankiai ir muselinė žūklė – žengti platesniais žingsniais į meškeriotojų visuomenę. Muselininkų sekcijoje buvo daug Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių – rašytojų, dailininkų, mokslininkų. Jie ne tik kėlė Lietuvos žūklės kultūrą, bet ir pradėjo rūpintis, kad būtų įkurti ichtiologiniai draustiniai, išsaugotos lašišinių žuvų nerštavietės ir jų gyvenamoji aplinka. Muselininkų sekcijos nariams, už labai svarų ir aktyvų prisidėjimą prie gamtosaugos darbų, buvo suteikiami nemokami žvejybos metiniai leidimai į kai kurias upes – ichtiologinius draustinius. Būti Sekcijos nariu buvo laikoma didele garbe. Norint juo tapti, reikėdavo gauti bent dviejų narių rekomendacijas, kas nebuvo lengva – reikėjo įrodyti savo pasiryžimą būti nariu būtent aktyviai dalyvaujančiu sekcijos veikloje ir turėti nepriekaištingą reputaciją.

Vėliau muselininkų sekcija buvo reorganizuota į Muselininkų būrelį Nr. 1, tai įvyko 1985 metais. Būreliui buvo priskirti vandenys – lašišinėmis žuvimis garsėjančios Merkio ir Žeimenos upės. Muselininkų būrelis šiuos vandenis turėjo saugoti nuo brakonierių ir rūpintis, kad jie nebūtų teršiami ir niokojami. Būrelio nariai, savo iniciatyva, pradėjo rinkti lašišinių žuvų ikrus, dirbtinai veisti upėtakius ir žuvinti jais Merkio bei Žeimenos intakus. Buvo pradėtos vykdyti museliavimo varžybos, tarp jų ir neoficialios Lietuvos museliavimo pirmenybės, vėliau peraugusios į Nacionalinį žūklės museline meškere čempionatą. Jau pirmaisiais būrelio veiklos metais į jį įstojo daug jaunų žmonių, kurie aktyviai dalyvavo darbuose. Muselininkų būrelis visą savo veiklos laikotarpį vykdė žūklės museline meškere populiarinimo politiką, kėlė sau uždavinius pritraukti ne vien visuomenės elitą, bet ir visus norinčius kelti žūklės kultūrą ir saugoti tauriąsias žuvis.

Žūklės klubo „Merkys“ atsiradimas ir veikla

Naujasis puslapis šalies muselinės žūklės istorijoje buvo atverstas 1992 m., kai Muselininkų būrelis buvo reorganizuotas į pirmąjį Lietuvoje muselininkų klubą – taip atsirado Žūklės klubas „Merkys“, anuomet suvienijęs daugiau nei 120 muselininkų ir spiningautojų iš visos Lietuvos. Klubas jau veikė kaip nepriklausoma visuomeninė organizacija, o ne kaip Medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) dalis. Antraisiais veiklos metais klubas dešimtmečiui sudarė Merkio bei jo intakų Šalčios, Spenglos, Versekos ir Ūlos nuomos sutartį (1993-2002 metų periodui). Susikūrus dar keletui muselininkų klubų, Merkio klubo nariai iškėlė sau tikslą – ypatingą dėmesį skirti Merkio ir jo intakų išsaugojimui bei upėtakių ir kiršlių šiuose vandenyse gausinimui. Žūklės klubas „Merkys“ suvienijo tuos muselininkus, kurie suprato ir vertino viso Merkio baseino, išsidriekusio nuo Medininkų aukštumos iki Dzūkijos smėlynų, gamtos grožį ir jautėsi įsipareigoję išsaugoti šį gamtos paveldą ateities kartoms.

Plėtojantis Nepriklausomai Lietuvai keitėsi šalies teisinė sistema, reglamentuojanti vandens telkinių naudojimą ir klubų veiklą. Vystytis nuolat kintančioje aplinkoje sparčiai išaugusiam klubui buvo nelengva. Maždaug antro tūkstantmečio riboje žūklės klubas „Merkys“ sumažėjo ir grįžo prie įprastinio kelių dešimčių narių skaičiaus. Tuomet pradėjo steigtis nauji muselininkų klubai, kurie daugiau veikė savo regionuose arba tiesiog pasirinko kitokius raidos būdus. Dalis jų sėkmingai veikia ir šiuo metu: klubas „flyfishing.lt“, Klaipėdos muselinės meškerės klubas „Verpetas“, Kauno muselininkų klubas (KMK). Pasikeitė ir žūklės klubo „Merkys“ teisinė forma – iš visuomeninės organizacijos jis tapo asociacija ir 2008 metais atnaujino savo įstatus.

Pasibaigus Merkio bei jo intakų nuomos sutarčiai klubas atsidurė teisinėje suįrutėje, kai nuomos sutartis nebuvo pratęsiama iki naujojo Mėgėjiškos žūklės įstatymo priėmimo, kas įvyko 2004 metais. Atsižvelgdamas į pasikeitusią teisinę bazę klubas nusprendė pratęsti tik Merkio upės dalies (Šalčininkų rajono ribose) nuomos sutartį arba pagal tuomet naujus įstatymus – gauti leidimą naudoti Merkio upės žūklės plotą. Leidimas buvo pasirašytas 2007 metų vasarą. Atlikęs mokslinius Merkio tyrimus bei pasitelkęs ichtiologų rekomendacijas ir gavęs Aplinkos ministerijos pritarimą žūklės klubas „Merkys“ 2009 metais įvedė licencinę (limituotą) margųjų upėtakių ir kiršlių meškeriojimo organizavimo ir vykdymo sąlygas (taisykles) Merkio upės dalyje, Šalčininkų rajone. Ši tvarka leido vykdyti tausojantį ir kontroliuojamą vertingų žuvų meškeriojimą Merkyje, kuris patenka į Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Licencinės žvejybos sąlygos suteikė galimybes efektyviau saugoti lašišines žuvis nuo brakonierių Merkio ichtiologiniame draustinyje. Buvo pradėta vykdyti vertingųjų žuvų sugavimų stebėsena ir griežta žuvų sugavimų kontrolė – pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio mokslinis projektas Lietuvoje. Tarp klubo narių yra neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, kurie nuolat organizuoja efektyvius aplinkosauginius reidus Merkio upėje. Klubas taip pat daug dėmesio skiria bendradarbiavimui su vietinėmis Merkio ichtiologinio draustinio bendruomenėmis: skaito aplinkosaugines paskaitas mokyklose, kviečia moksleivius ir suaugusiuosius dalyvauti įžuvinimuose, klubo renginiuose.

Jau daugiau kaip dvidešimt metų žūklės klubas „Merkys“ sistemingai rengia muselininkų susitikimus, mokymus, varžybas, kviečia įdomius žmones. Klubo nariai saugo tauriąsias žuvis Merkio ir kitų upių baseinuose, reguliariai žuvina upėtakių jaunikiais, rašo straipsnius apie šaltavandenių upių ir jose gyvenančių žuvų apsaugą, vykdo mokslinę veiklą (sugavimų stebėsena, žuvų išteklių ir meškeriojimo valdymas). Klubas kiekvienais metais organizuoja meškeriotojams renginius, kurių metu keičiamasi patirtimi, žvejojama, varžomasi. Tradiciniais jau tapo tokie renginiai, kaip šalies Nacionalinis žūklės museline meškere čempionatas (organizuojamas nuo 1985 m.), „Merkio taurė“, „Didžiausio upėtakio“ varžybos (nuo 2003 m.) bei sezono atidarymo ir uždarymo šventės. Taip pat nemažai metų buvo rengiamos draugiškos varžybos „Neries taurė“ ir „Vilniaus taurė“.

Klubas yra atviras visiems sąžiningiems, bendrauti ir bendradarbiauti norintiems meškeriotojams. Šiuo metu (2012 m. spalio mėn.) klube yra 35 nariai. Greta jaunų žmonių, klube yra narių, kurie pradėjo savo klubinę veiklą Muselininkų sekcijoje, buvo Muselininkų būrelio nariai ir dabar aktyviai tebedalyvauja žūklės klubo „Merkys“ veikloje. Besidominčius klubo veikla kviečiame su mumis susisiekti.

Su platesne muselininkų veiklos istorija ir pasiekimais taip pat galite susipažinti iš I-oje Meškeriotojų konferencijoje (2013-11-16) skaityto pranešimo: Muselininkai Lietuvoje: darnaus meškeriojimo link.